Butano švietimo ministro apsilankymas Melkio mokykloje

Kovo 22 dieną Melkio mokykloje lankėsi Butano švietimo ministras Thakur S. Powdyel. Susitikimas buvo atviras visai mokyklos bendruomenei. O jis buvo labai šiltas, kaip ir pats žmogus. Butane yra apie 600 mokyklų, ir visas jas šis ministras aplankė. Pasirodo, Butano mokyklose anglų kalba – pagrindinė, be to dar turi 27 savas kalbas. Butano švietimo sistema remiasi Žaliąja laimės filosofija, kuri labai artima ir mūsų suvokimui apie mokyklą. Prie kiekvienos mokyklos stovi stendai su mokyklos idėjų-minčių aprašymais – taip iš karto nuo kelio matai, apie ką ši konkreti mokykla. Kaip išsiaiškinome, mokinių vertinimas labai panašus kaip ir pas mus - vertinamos ne tik žinios, bet ir kiti svarbūs gyvenimiški aspektai: komandiškumas, empatija, susikaupimas, pagalba ir t.t.

Butano švietimo ministrui mūsų Melkio mokykla labai patiko – paprastumas, asmeninis dėmesys vaikui ir ne tik akademiniams dalykams, vaikų piešta mokyklos vizija kupole bei suaugusiųjų piešta vizija mokyklos pastate. Thakur S. Powdyel sakė, kad būtinai turi būti idėja (nors ir tolima), kur link keliaujame.

Mokyklos vadovas Tadas dalinosi, kad jam itin nuskambėję šie susitikimo akcentai:

„Žinias gali perduoti kiekvienas, svarbesnė mokytojo paskirtis – perduoti vertybes savo pavyzdžiu, nes jos formuoja ateities žmones, o jie – ateities kartas“;

"Kiekvienas mokytojo žodis ir veiksmas „įsirašo" vaiko atmintin ir širdin, tad mokytojo darbas – išties sunkus ir atsakingas, nes nuolat turi tobulėti pats".

Maudynės ir grūdinimasis

Nors dabar, esamąjame laikmetyje, grūdinimasis ir maudynės eketėje atrodo esantys ant populiarumo bangos, tai nėra kažkoks naujas ar visai svetimas dalykas Lietuvos kultūriniame ir sveikatos gyvenime. Atsiradus socialiniams tinklams, asmeninių pomėgių ir gyvenimo būdo sklaida vienų kitiems tapo prieinamesnė, ir galime matyti, kaip šaltas vanduo ir maudynės lauko vandenyse tapo ryškiai matomos palankioje ir netgi skatinančioje šviesoje.

Tai kodėl gi reikėtų vis dėl to praktikuoti šį keistą, valios išbandymų kupiną, ledinio vandens iššūkį, pabandys atsakyti vienas iš Melkio mokykloje besidarbuojančių mokytojų Kęstutis Ožalas.

„Visų pirma džiaugiuosi, jog Mokykloje esu matomas kaip tas žmogus, kuris gali papasakoti šia tema šį bei tą naudingo bei pasidalyti patirtimi. O jos būta visokios ir režimų įvairių bandyta, tad pirmiausia ir norėčiau pradėti nuo užtikrinimo, jog grūdintis tikrai verta visų pirma dėl imuniteto stiprinimo. Organizmas, pratinamas prie šalčio, igyja jam didesnį atsparumą, tad drąsiai galima pradėti grūdinimosi praktikas vandenyje nuo vėlyvo rudens ar žiemą kokį kartą ar kelis per savaitę - ir tai jau bus šis tas. Svarbu sušildyti kūną sportu, ypač jeigu ketinama grūdintis kasdien. Vien imuniteto įgavimo procedūros neužtenka, būtinas judėjimas blogoms bakterijoms iš organizmo išvaryti ir sudeginti. Pats pasinėrimo į eketę efektas žymiai ryškesnis nei vasaros pasibuvimas maloniame vandens telkinių vandenyje, tai yra lyg savo formos nuskanavimas lazeriu, kuomet vanduo atkartoja tave ir padaro tavo 3d kopiją, kurią tu iš karto gali pajusti, ir per kurią tuoj pat susilieti su vandens telkinio stichija, todėl vis kitokie tie telkiniai ir mūsų pojūčiai juose.“

Maudynės šaltame vandenyje gerina ir emocinę būklę, padeda lengviau įveikti stresą, iškylančias nemalonias emocijas. Tarsi grūdintume plika akimi nematomą savo jausmų kūną, kuris įgyja atsparumą ir ne taip greit pasiduoda ar iš aplinkos perima pyktį, nerimą, baimę. Be to, besimaudantieji šaltame vandenyje patiria, kad tokia veikla reguliuoja taip pat ir miegą, medžiagų apykaitą – tą juntame per alkį ir troškulį. Daugelis nuosekliai išbandžiusių šią veiklą sutiks, kad ji pakelia nuotaiką, suteikia energijos. Maudynės veikia ir proto būseną – pažadina budrumą, nuramina besiblaškančias mintis, taip suteikdamos žmogui daugiau susitelkimo ir imlumo dėmesio reikalaujantiems užsiėmimams.

„Be visų fizinių, emocinių ir proto patiriamų naudų yra ir pavojai, tai galima paminėti ir juos,“ – dalinasi mokytojas Kęstutis. „Aišku, pagrindinės baimės yra peršalimo ir iš to sekančio susirgimo pavojus arba prasmės nematymas taip apskritai daryti. Peršalimo pavojus yra labai realus, jeigu nesugebame tinkamai įvertinti savo galimybių, o jos yra tiesiogiai proporcingos žmogaus motyvacijai ir valiai. Jeigu yra valios ir nusiteikimas, šalčio baimė bus įveikta mankštos metu. Kūnas pakankamai įšils, ir bus galima drąsiai eiti praustis eketėn bet kuriuo metų laiku. Jeigu nebus motyvacijos ir nusiteikimo, mankšta nepadės, nes bus daroma atmestinai ir pati procedūra bus varginanti. Tada maudynės eketėje pavirs saves šaldymu, o buvimas lauke - ligų ieškojimu. Sielos ir kūno sveikata pasireiškia vienovėje, kuomet tarpininkauja protas, tad be tolygaus nusiteikimo iš grūdinimosi gausis tik pasirodymas, o nauda galėtų būti ir žvalumas, ir sveikata, ir protinių gabumų stiprinimas, ir žavesys bei jaunatviškas švytėjimas, gyvybinės jėgos ir entuziazmas - kiekvienam tiek, kiek sugebės dėsningai ir aktyviai išnaudoti eketėje patiriamus šalto vandens privalumus.“

Melkio mokykloje kiekvieną dieną bet kokiu oru mokiniai su mokytojais po rytinio pasisveikinimo ir dainos, apšilę sąnarius bei raumenis, bėga krosą. Taip savo akimis ir pėdomis paglostydami dangų ir apylinkių laukus, apsijungiame komandoje su draugais ir ugdomės valią. Čia svarbus ir tėvų palaikymas savo dalyvavimu. Ne vieną šis bėgimas pakrauna šviesiais jausmais visai dienai. Grįžęs kiekvienas mokinys grūdinasi, pats pasirinkdamas, ar tai bus maudynės prūde, ar pasivaikščiojimas basomis lauke bei veido apsiprausimas šaltu vandeniu. Po tokio atsigaivinimo šviežiomis galvomis kimbame į mokslus.

2 procentai

Kviečiame paskirti 2 procentus gyventojų pajamų mokesčio naujos mokyklos statyboms ir aplinkos gerinimui. Mokesčių mokėtojui šis paramos būdas nieko nekainuoja.


Rekvizitai paramai:
VŠĮ Melkio mokykla
Įmonės kodas 303359698
Giedraičio g. 124, Melkio k., Vilniaus r.

Dėkojame už Jūsų gerumą ir kilnius ketinimus!

Parama mokyklai

Laisvės bėgimas ir maudynės Melkio mokykloje 2019 Vasario 16-ąją!

Kviečiame visus vasario 16-ąją pasitikti bendrystėje!

Bendru bėgimu ir maudynėmis gyvame vandenyje paminėsime Lietuvos valstybės atkūrimo šventę, giedosime Tautinę giesmę, lydėsiančią mūsų kelyje. Po maudynių - sveikuoliški mokyklinukų pusryčiai.

Apsirenkime bėgimui tinkamais drabužiais, pasiimkime rankšluostį ir gerą nuotaiką.

Pas mus smagu - prisijunk ir tu! Iki pasimatymo 11 val. ryto Melkio mokyklos kieme!

Vasario 16-osios bėgimas ir maudynės 2019

Aikido

Aikido yra Budo. Jis atsirado aplinkoje, kurioje gyvenimo ar mirties klausimas buvo sprendžiamas akimirksniu. Aikido apima visą žmogišką esybę giliausiu lygmeniu – taip, kaip sportas to padaryti nepajėgia.

Aikido nėra „priešininko nugalėjimo“ idėjos. Jei vyksta varžybos, kyla troškimas laimėti ir troškimas įveikti priešininką; tokia būsena neleidžia išlikti darnoje su prigimtimi. Pati Aikido esmė yra suvienyti save su prigimtimi ir veikti darnoje. Tokios būsenos neįmanoma pasiekti surengtose varžybose. Šiuolaikiniame sporto pasaulyje dažnai minimas proto įvaldymas, tačiau jeigu proto įvaldymas panaudojamas tik tam, kad įveikti priešininką, tai iš tiesų neprisideda prie dvasinio vystymosi.

Dvasinės stiprybės vystymas suteikia nepalaužiamą pasitikėjimą sutikti bet kokį iššūkį. Tai yra tikroji jėga. Nesudrebėti dėl nieko ir neprarasti savo centro – tai Aikido mokymo širdis. Kovos menuose mokoma išlikti centre laikant sutelktą dėmesį į seika tanden („centras žemiau bambos“). Aikido seika tanden svarba nėra atmetama, bet susitelkimo į centrą idėja apima daug daugiau.

Šių laikų žmonės ieško dalykų, kuriuos gali praktiškai pritaikyti savo kasdieniniuose gyvenimuose. Kokia nauda veikloje, kuria gali užsiimti tik būdamas jaunas, arba tik jei esi vyras? Aikido gali praktikuoti bet kas – vyrai, moterys, vaikai, senyvi žmonės. Aikido paremtas natūraliais judesiais, todėl kūne nekyla perdėta įtampa.

Ki sąvoka yra esminė Aikido, ir Įkūrėjas (Morihei Ueshiba) visada pabrėždavo ki svarbą. Yra ne vienas būdas interpretuoti ki sąvoką, tačiau tie, kas nuoširdžiai praktikuoja Aikido, palaipsniui išsiugdo intuityvų tikrosios ki prigimties suvokimą. Jei mes paklaustume apie tai praktikuojančiojo Aikido, tikėtinas atsakymas būtų: „Kai aš nugludinu protą ir kūną, pasijuntu gyvybingas visa savo esybe!“ Geriausia išvystyti savo paties suvokimą apie ki kasdieninės praktikos metu.

Melkio mokykloje du arba tris kartus per savaitę vyksta Aikido užsiėmimai su mokytoju Algiu Daugmaudžiu.

Muzikos garsai

Melkio mokykloje skamba vaikų, mokytojų ir tėvelių dainos. Nestinga ir norinčių groti smuiku ar gitara.

Daug rašyta apie muzikos poveikį vaiko vystymuisi. Ji tikrai padeda lavinti ne tik muzikinius gebėjimus, bet aktyvina suvokimo procesus, moko disciplinos, pareigingumo. Apie vaizduotės ugdymą net kalbėt nereikia. Tik leisk, nestabdyk - ir mokiniai ne tik nupieš grojamus kūrinėlius, bet ir sugalvos visą pasakojimą apie juos. Smuiko mokytoja Indrė Skuminienė dalinasi: „Kartais pamąstau, kad ne aš juos mokau smuikuoti, o jie mane - atrasti gyvenimo džiaugsmą kiekviename, net netobulai išgautame garse!”.

Su Sauliumi Jegelevičiumi dainuodami ir grodami gitaromis taip pat atrandame vis naujų sąskambių ir džiaugsmų.

Didžiausias AČIŪ mūsų mokytojams Indrei ir Sauliui – už išradingumą, kantrybę, atsidavimą, o taip pat visiems, prisijungiantiems muzikuoti drauge.

Projektas „Mūsų talentai“

2017 m. kovo – gruodžio mėn. Melkio mokykloje vyko kassavaitiniai užsiėmimai vaikams, skirti susipažinti su įvairiomis meno formomis, atskleisti individualius vaikų gebėjimus. Užsiėmimai finansuojami Lietuvos Kultūros Tarybos projekto “Kultūros edukacijos programa “Mūsų talentai” lėšomis.

Pavasarį lipdėme iš molio su Daiva Šiemaityte, piešėme su Justina Kaluinyte, rudenį mušėme afrikietiškus būgnus su Martynu Sučyla, taip pat patys gaminome muzikos instrumentus su Pauliumi Juodišiumi. Užsiėmimų ciklą užbaigė meninės bei sportinės gimnastikų treniruotės su Greta Lazauskaite.

Savo įgytas žinias bei kūrinius vaikai pristatė tėveliams. Ypač patikusius užsiėmimus pratęsėme ir toliau – tai afrikietiški būgnai, gimnastika, o muzikuoti naujai pasigamintais instrumentais mokėmės liaudies ansamblio užsiėmimuose.

Mes žiniasklaidoje


Užgavėnės!

Kas ten dunda? Ar tik ne Melkiškiai apylinkes drebina, žemelę budina, paukštelius grįžti kviečia? Pilna priekaba įvairių gyvių. Kas rėkia, kas šaukia, o kitas puodais barškina, net Lašininis iš savo migio atsikėlęs nebežino ko griebtis! Visus ramina, nusnausti siūlo, neskubėti, žiemos gerumus vardija. Tačiau visi palaiko Kanapinį – pavasario laukiam, o su juo šilumos ir gyvybės..!

Kalėda, Kalėda

...„O ir atbėga devyniaragis...“, saule ant ragų nešinas... O saulę, pasirodo, kurmiukai saugojo, todėl taip tamsu ir šalta patapo. Rugiagėlė, Žibutė, Aguona ir Epsilonas keliavo jos vaduoti ir elnią devyniaragį pagalbon pasikvietė...

Štai tokį scenarijų vaikai sukūrė. Kartu su mokytoja Milda rašė tekstus, rinko dainas, mamai Inai akomponuojant dainavo, kūčiukus kepė ir gruodžio 23-iosios vakarą visiems padovanojo spektaklį „Saulės sugrįžimas“.

Smagi šventė tuo nesibaigė. Grįžtančia saule džiaugdamiesi mus sveikino miško žvėrys: kiškelis žaidimų mokė, sniegena apie kitų metų orus porino, Kanapinis kanapių pienu vaišino, Kalėdų boba kūčią užmaišė, o meška lepeška, lazdą pasiėmusi, drąsiausius kvietė blukį padaužyt, visas nuoskaudas ir piktumus išbarstyt.

Vėliau šokom, dainavom, dovanomis keitėmės, paplepėjom ir išsiskirstėm.

Žibintų šventė

Rudenį, saulutei tolstant, vakarams ilgėjant, vis stipriau pajuntame, kokia svarbi yra draugystė. Žvakučių ir žibintų ugnelės primena mums visiems brangią ir reikalingą šviesą ir šilumą. Todėl Žibintų šventė, kurią švenčiame lapkritį, būna jauki, truputi paslaptinga, užburianti.

2015 metais Žibintų šventei tėveliai paruošė staigmeną ir suvaidino spektaklį „Nykštukų pasaka“, o vaikai vaišino pačių keptu morkų pyragu.

Pavėsinė

2015 metų rudenį su vaikais nusprendėme statyti pavėsinę, nes mums reikia vietos, kur galima būtų taškytis dažais, moliu. Be to, galima tiek daug išmokti bestatant. Pirmiausia vaikai piešė, galvojo ir svarstė, kiek ji sienų turės, kaip ją puoš, ir koks stogas saugos nuo lietaus ir sniego. Vėliau keliavome ieškoti geriausios vietos šiai gražuolei. Tikrinome, kur žemė lygesnė, kur apylinkės gražesnės. Išrinkę vietą, sprendėme, kokio dydžio pavėsinė turėtų būti, paėmę liniuotę matavome ir mąstėme. Viską apgalvoję mažieji statytojai važiavo pas Alfredą Malinauską ir Nerijų Dudėną, kuriems buvo pristatyti architektūriniai planai. Pakalbėję, pasitarę nusprendėme statyti aštuonkampį, kurio įėjimas žvelgs į vakarus, kad būtų galima palydėti saulę.

Ir prasidėjo rimtos statybos. Buvo atvežti aštuoni dideli rąstai, gręžiamos duobės, nešamos lentos, renkami sausuoliai, kepamos lauže bulvės, dainuojama ir labai rimtai dirbama. Plušo ne tik vaikai, bet ir tėveliai. Jonas su Mantu labai atsakingai gręžė duobutes ir tikrino, ar pavėsinė atlaikys jogos pratimus, daromus ant pačios smailiausios viršūnės. Nerijus ruošė ir kalė lentas, o kiti aplankydavo ir palaikydavo malonią atmosferą.

Iki didžiųjų žiemos šalčių pavėsinės karkasas jau buvo pastatytas, o dabar mes laukiame pavasario...